Apie Gediminą Beresnevičių


Gimiau Telšiuose. Pragyvenau ten vos 10 metų. Bet to užteko, kad susiformuotų žemaitiškas charakteris, kuris padėjo ir iki šiol padeda įgyvendinti ilgalaikius sumanymus. Na, galvoju, kad užsispyrimas ir siekis padaryti viską iki galo man padeda.

Didžioji mano gyvenimo dalis yra susijusi su moksline fantastika. Ja susidomėjau 5 klasėje. Perskaitęs Stanislovo Lemo, brolių Strugackių, Arturo Klarko ir kitų fantastikos grandų knygas ėmiau ir pats rašyti apsakymus ir apysakas. Vėliau, paskutiniais vidurinės mokyklos ir pirmaisiais studijų Vilniaus universitete metais, susiformavo mintis, kad norint pakelti lietuvių fantastiką į aukštesnį lygį, reikia Lietuvoje steigti fantastikos mėgėjų klubus, organizuoti renginius, įkurti fantastinių knygų biblioteką, leisti specializuotą šiam žanrui skirtą žurnalą. Žodžiu, daryti kažką panašaus, kas vyksta Vakarų šalyse.

Apie tai ilgai, gal porą metų diskutavau su kurso draugu Romualdu Buivydu. Kai sutikau Arturą Kakarą, per vieną vakarą sugeneravome klubo įkūrimo planą. Taip 1979 m. spalio 2 d. prasidėjo fantastikos mėgėjų judėjimas Lietuvoje. Tą dieną Vilniaus universiteto astronomijos observatorijoje įvyko pirmasis Vilniaus fantastų klubo „Dorado“ susirinkimas. Klubas gyvuoja iki šiol. Buvau jo prezidentu pirmuosius 25 metus. Klubo narių ir kitų fantastikos entuziastų pastangomis pavyko išjudinti fantastikos mėgėjų judėjimą šalyje.

Pirmaisiais klubo gyvavimo metais jo veikla buvo gana intensyvi: į klubą kvietėmės rašytojus, kultūros veikėjus ir kitus žymius Lietuvos žmones, Vilniaus planetariume organizavome renginius su filmų peržiūra, paskaitomis ir diskusijomis, ruošėme medžiagą fantastikos ir vaizduotės lavinimui skirtuose skyreliuose „Komjaunimo tiesoje“ ir „Jaunimo gretose“, skelbėme literatūrinius bei dailės konkursus „Visata ir žmogus“. Klubo susirinkimai vyko kiekvieną savaitę. O kartais be jų dar rinkdavosi literatūrinė sekcija ir vaizduotės lavinimo grupė.

Pirmas mėgėjiškas klubo leidinys, vadinamas „Fantastų klubo biuleteniu“ pasirodė 1981 m. 1989 m. pradėjau leisti fenziną „InfoSFera“, kurį redagavau ir leidau iki 1998 m. Kartu su R. Buivydu leidau užsienio fantastikos mėgėjams skirtą „The Contact“.

Daugelį metų aktyviai bendravau su fantastikos mėgėjais iš kitų miestų. Pamažu ir juose ėmė rastis tokie klubai. Teko dalyvauti ir sovietų sąjungos fantastikos mėgėjų veikloje. Mūsų klubas buvo žinomas nuo Talino iki Tbilisio, nuo Kijevo iki Vladivostoko. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę susirašinėjau su Vakarų šalių fendomo atstovais, lankiausi konventuose.

Teko prisidėti prie pirmojo Lietuvoje fantastikai skirto žurnalo „Kaukas“ (1991–1992) leidybos. Sudariau du lietuvių autorių fantastinių apsakymų rinkinius „Turangitas“ (Vyturys, 1988) ir „Šviečianti strėlė“ (Sarogerma, 1996), buvau pirmųjų trijų lietuvių fantastinės kūrybos antologijų „Geriausia Lietuvos fantastika“ redaktorius ir sudarytojas (1997–1999). Sudariau lietuvių fantastinių apsakymų rinkinį „Baltijas teiksma“ (Baltijos sakmė), kurį 2003 m. latvių kalba išleido leidykla Hekate.

Fantastinės knygos „Dorado“ klube pradėtos kaupti nuo 1980 m. 2013 m. visa klubo biblioteka (daugiau kaip 8000 knygų bei žurnalų) perduota Vilniaus universiteto bibliotekai, kuri leidinius įvertino beveik 100 tūkst. litų.

Išleidau Kastyčio Beito parengtą stalo vaidmenų žaidimo „Kariai ir magai“ bazines taisykles bei jų priedus. Šio žaidimo turnyrai vyko klube daugelį metų.

Pasitraukus iš aktyvios veiklos fendome, užsiėmiau moksline veikla kūrybiškumo ugdymo srityje. Šia tema Šiaulių universitete apgyniau socialinių mokslų daktaro disertaciją. Rašau straipsnius, o paskutiniais metais pavyko išleisti tris kūrybiškumo ugdymui skirtas knygas – „Kūrybiškumo ugdymas kaip žaidimas: Patarimai ir užduotys“ (Šviesa, 2018), „Sukurk kroodilą: Kūrėjo išlaisvinimo idėjos“ (Tyto alba, 2019) ir „Vaizduotės receptai“ (2021).

Autorius – dr. Gediminas Beresnevičius
Programuotojas – Gytautas Beresnevičius
Dizaineris – Artūr Savicki
Lankytojai: 15 730