Apie vaizduotę, kaip ir apie kūrybiškumą, prirašyta daug. Sampratų, kas tai yra, taip pat pakankamai daug. Nesileisime į teorines kognityvinės psichologijos džiungles, bet, aiškumo dėlei, būtina pastebėti, kad vaizduotė nėra psichinis procesas, kaip rašoma „Psichologijos žodyne“ . Mintyse atliekamus procesus ir veiksmus reiktų vadinti įsivaizdavimu, vaizdavimusi, fantazavimu, atgaminimu, transformavimu, perkėlimu, susiejimu ar kitais panašiais žodžiais, bet ne vaizduote. Vaizduotė – gebėjimas mintyse atkurti ar sukurti vaizdinius.
Kartais tarp vaizduotės ir fantazijos dedamas lygybės ženklas. Tačiau fantazija nėra gebėjimas fantazuoti. Fantazija – fantazavimo rezultatas. Sakome: „nuostabi fantazija“, žavėdamiesi kieno nors kūryba. O sakydami „puiki vaizduotė“, turime galvoje gebėjimą, kurį galime išlavinti. Vaizduotės sukurti nauji vaizdiniai, idėjos, problemų sprendiniai ir kitokie kūrybos proceso produktai ir yra fantazija.
Kai vaikas nupiešia medžius, namą, šunį ar savo artimuosius, tai nėra kūryba, o atmintyje turimų vaizdinių kopijavimas, atgaminimas, atkūrimas. Piešdamas tai, ką mato ar prisimena, vaikas lavina savo piešimo įgūdžius (meistriškumą), bet ne vaizduotę ar kūrybiškumą. Kūryba prasideda tuomet, kai baigiasi atmintis, kai išsenka sukaupti vaizdiniai, kai tenka kurti naują informaciją, o ne pasikliauti turima, kai reikia nupiešti nebūtą ar šiame pasaulyje nesamą gyvūną, sugalvoti originalią istoriją, rasti visiškai naują idėją.
Jei užsimerkę mintyse galite atkurti neseniai matytą paveikslą, jūsų atkuriamoji vaizduotė yra neblogai išlavinta. Jei galite įsivaizduoti aviną su dviem galvom, šešiomis kojomis ir rožiniais šikšnosparnio sparnais, jei galite įsivaizduoti, kaip tokiam avinui einant priekinės kojos atsiranda, o užpakalinės – išnyksta, jei galite mintyse pamatyti didžiulį namą ant viščiuko nugaros, padalyti jį pusiau, tas puses paversti skraidančiais ugnies rutuliais, juos sutrenkti vieną į kitą, o atsiradusio konfeti debesies vietoje įsukti milžinišką verpetą danguje, traukiantį iš jūros dumblius, žuvis, laivus, salas, ir jei galite toliau panašiai fantazuoti, vadinasi, jūsų kūrybinė vaizduotė veikia puikiai. Jos ugdymui ir skirta ši knyga.
Kūrybinė vaizduotė – gebėjimas mentalinėje erdvėje valdyti kūrybos procesus: transformuoti vaizdinius, pertvarkyti turimą informaciją, manipuliuoti įsivaizduojamais objektais su tikslu sukurti naujus vaizdinius. Trumpiau sakant, kūrybinė vaizduotė yra gebėjimas kurti naujus vaizdinius. Jis leidžia regėti tai, kas nematoma, sukurti tai, ko nėra, numatyti tai, kas galimai bus. Žmogaus kūrybinei vaizduotei reiktų dėkoti už viską, ką turime šiandien ir ką turėsime rytoj.